- triūkš
- triū́kš interj. 1. smarkesniam nulūžimui nusakyti: Grėblio dantį jei gerai kur užkabysi, tujau triū́kš, i nėr End. 2. kartojant nusakomas smarkesnis triuškinimas, kramtymas: Ka ėda ans kaip arklys, triū́kš triū́kš, nė apsiklausyti negal Vvr. 3. žr. triukšt 4: Brolis parejo iš kariūmenės, kaip gerai, kaip linksmai, tik triū́kš vieną rytmetį, į langą tu tu tu, Juzupeli, kelk, karas! End.
Dictionary of the Lithuanian Language.